ritinis

1 ritìnis sm. (2), rìtinis (1) Kbr; Kos51 1. Q311, DŽ, Snt atpjautas medžio ar kokio kito daikto apvalus griežinys, ripka: Kai droš kuris su ritmuša, ritinis lekia brumzdamas M.Valanč. A nori, Juzi, atpjausiu ritìnį Kal. Jis turi tokį ritinį, tai iš pradžių vadins tave mėtytis tuo ritiniu BsMtII140. Ritinį ritina iš rankos Šts. Tą pasakęs, kaipo ritinelis bėgo greitai, pri būrio pristojo rš. Riti riti ritinelis, o ant stalo butelelis (d.) Ck. ║ trinka: Vyrą marios' paskandinau, ritinį užritinau NS407. Palmės stiebo ritinėlis rš. 2. Skrd toks lietuvių liaudies sportinis žaidimas, varinėjant lazdomis medinį skritulį: Lietuvių liaudies sportinį žaidimą ritinį pamėgo Lietuvos jaunimas rš. Ne strielbą, ne ritinį, ne kartas, ne suopynes pilniavok P. ║ tas pats žaidimas ant ledo: Kad nors greičiau pasnigtų, tik iš lovos ir ritinio Trgn. 3. tekinis, ratas, skridinys: Nėkas tiek ritinelių netura kaip laikrodis Plng. Apvalas [laikrodžio] ritinẽlis su skylele ir ašis tam tikra stiklinė End. Ritinaitis N, Lz. Ritinùkai, kur rita, arba rateliai Vlkv. Pritaisė keturis ritinius su gelžiniais kobiniais brš. ^ Ko nusmukai kaip ritinis ratų paskutinis? LTR(Sln). ║ KI260 šaškių žaidimo skritulėlis: Ritinis, ritinėlis B290. 4. rutulys, luitas: Sniego ritinis (lavinė) išpūstijo tris bertainius miesto LC1885,8. ^ Atsirita ritinis per ilgus delnus, per aukštus kalnus (žirnis) LMD(Mrj). 5. žr. ritinėlis 2: Kelio ritìnis ne visada juda Prk. Karaliūno vyriausiasis sūnus … kairiosios kojos kelio ritinį pasinarinęs LC1879,6. 6. nuosprandis: Sprando ritìnis yr nupjaunamas pagal kiaulės pečius Rt. 7. I, Kv apskritimas, ratas, ratilas: Paršas ritiniu bėga, sukas Žr. Apvalus ritìnis ant dangaus J. Akyse sumirgėjo geltoni ritiniai rš. Jei nori – drūžėtą, jei nori – apaliais ritìniais, jei nori – tais lapais [išausiu] Trk. Sukruvino [avarijoje], ritìnis kraujo Krš. Pasiklojam į ritìnį [linus], pasiema arklį, tokį rulį i varo End. 8. Sut kelio lankstas, vingis: Kad ir didelis ritinis, bile kelias geresnis Kltn. 9. R, MŽ393, K suvyniotas audeklas, rietimas: Audimo ritìnis KII134. Ale didelis ritìnis tų staldangčių Ms. Graži skrynė tokių ritìnių drūktų drūktų! Plt. Nuo viso rìtinio stuomenį atrėžė Lkš. Ji rado savo klėtelė[je] porą šaunų ritìnių gražios drobės Sch200. Kandės sukapojusios visą ritìnį tokio brangaus milo Skd. Ji moka aust, tai tų ritìnių turėjo tiek i tiek Jrb. Praėjusio gyvenimo paveikslas kaip drobės ritinis prieš jos akis atsirito rš. ║ riečiant suvyniotas koks daiktas, ko nors gabalas: Ką į ritìnį įvynioti KI352. Nuėmus tabokus nu lauko, reik dar žinoti, kaip juos džiovinti, rauginti ir sudėti į papužus, pluokštus, bačkas ar į ritinius susukti S.Dauk. Gamyklos kieme šen ir ten narstė inžinieriai, pasikišę po pažastimis brėžinių ritinius rš. 10. R vytulas, kamuolys, privyniota ritė: Koks ritìnis droties ka būtų, užtektų Brs. Jam buvo gaila vielos ritinėlio rš. Jeigu gerai pasiūsi, gausi didelių dovanų, jeigu blogai – gausi tiek lazdų, kiek išsiūsi ritinių siūlų LTR(Vb). ║ MŽ259 pakulų kuodelis. 11. velenas: Ant ritinių suriečia driką Rs. Apačio[je] staklių yra ritìnis Rt. Audimą, milą nuo ritìnio nuriesti KI36. Knygų ritìnis, knygų rulis KI266. Ritinis, pakeląs rąstą lentoms pjauti I. 12. Klp cilindro formos daiktas: Vilius vakar iš miesto parvežė tris ritinius sūrio I.Simon. Sidabro ritìnis KI172. Padėjusi galvą ant kieto kanapos ritinėlio, Genė pravirko rš. 13. Kos51, RtŽ, Šmn rentinys: Šulnio ritìnis Ds. Šulnius kasa, te ritiniùs ąžuolo, ąžuolinius deda LKT284-285(Šr). Čia buvo toks gražus ritìnis, su briauna Slm. Koks te šulnys be ritìnio Trgn. Tai tenai kaip eina upeliukas iš po žemių, tai tę buvo jau ritìnis toks cimantinis indėta LKT311(On). Apdenk ritìnį, kad neprilėktų lapų Sv. Nesėdėk an ritìnio Glv. Ritìnis jau visai menkas Brž. Ritinis supuvo, tai ir [v]anduo nebegardus Dbk.

◊ į [vìsą] ritìnį aplink, ratu: Į vìsą ritìnį daubos Žr. Kerpėms y[ra] nukrauta į vìsą ritìnį Rt. Į ritìnį eitant, yra vingis Rt. Į ritìnį meta, i leka grūdai [vėtant] Stl. Avis eina į ritìnį i krokia (pririšta ganykloje) Lkv. Barbė neiškentė šokti nėjusi: ketino tik keletą sykių apsisukti į ritinį rš. Mas apsėsma į ritìnį, klausysmos Všv. A taip, a taip jau reiks važiuoti, sako, į ritìnį Varn.

į ritìnį lė̃kti suktis (galvai): Lẽka viskas į ritìnį i žvaizdės [iš akių] laksto Krš. Sukas galva, viskas lẽka į ritìnį Rdn.

į ritìnį váikščioti eiti ratelio, šokti, žaisti ratelį: Mergos susirinks, vaikiai – į rìtinį váikščios Lks.

ritìnį mùšti žaisti tokį liaudies sportinį žaidimą, varinėjant lazdomis medinį skritulį: Ūlyčio[je] vaikai ritìnį mùša J. Eitam ritìnio pamùšti Ms. Ateita toks ponaitis ir padeda mums ritìnį mùšti Grg. Vaikeliai, atlikusys nu kokio noris darbo, tujau kibo į ritinį mušti, ir tas buvo skudriu vadinamas, kurs lekantį ritinį pro save nepraleido S.Dauk.